Www.Bisedoj.Com

Reviste e Perditshme Virtuale...
 
ForumiFaqja Kryesore*GalleryPytėsoriKėrkoRegjistrohuIdentifikohu
Identifikohu
Identifikimi:
Fjalėkalimi:
Mė Identifiko Automatikisht: 
:: Harrova fjalkalimin
Top posters
:::<<C&C>>::: (8975)
 
:::>>C&C<<::: (8396)
 
Kejsi (6420)
 
AL_00 (5752)
 
Admin (3402)
 
BiNnki (2909)
 
DaNgErOuS_gIrL (2800)
 
ToSi (2689)
 
absurdja (2413)
 
Jakuzzi (2276)
 
Tema Fundit
» Vjen nje moment dhe ???
24/01/13, 12:07 pm nga :::>>C&C<<:::

» MENDIM I CASTIT..........
24/01/13, 11:56 am nga :::>>C&C<<:::

» Tė mirat dhe tė kėqijat e gjėrave qė pėrdorim mė shpesh
06/11/12, 10:13 pm nga Mimika

» Pytje logjike - ndihme
06/11/12, 09:35 pm nga Mimika

» Ne keto momente dua te them............
06/11/12, 09:26 pm nga Mimika

» Ju lutem me ndimoni
06/11/12, 09:24 pm nga Mimika

» Kuota diplomimit
01/09/12, 08:54 am nga nataeustikes

» PERSHENDETJE NGA TETOVA
04/06/12, 05:56 pm nga legjenda

» Deklaroj se... .....????????
19/11/11, 12:27 am nga :::>>C&C<<:::

» Te numerojme se bashku deri ne njemiljon...
19/11/11, 12:25 am nga :::>>C&C<<:::

» kliko dhe hesht
19/11/11, 12:23 am nga :::>>C&C<<:::

» Shprehja qe ju pelqen me shume
19/11/11, 12:22 am nga :::>>C&C<<:::

» Shkruani nje emer te nje antari
19/11/11, 12:21 am nga :::>>C&C<<:::

» Si Ndiheni?
19/11/11, 12:19 am nga :::>>C&C<<:::

» Si do e pėrballonit njė person qė nuk ju do..??
18/10/11, 02:04 pm nga Kejsi

Statistikat
Forumi ka 482 anėtarė tė regjistruar
Anėtari mė i ri Ardos

Anėtarėt e kėtij forumi kanė postuar 52841 artikuj v 6853 temat
Kush ėshtė nė linjė
5 pėrdorues nė linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 5 vizitorė :: 2 Bots

Asnjė

Nr. Rekord i pėrdoruesve online ishte 302 mė 08/05/11, 02:06 am
Kėrko
 
 

Display results as :
 
Rechercher Advanced Search
Www.Bisedoj.Com Ne Facebook
Www.Bisedoj.Com on Facebook
Bisedo ne Chat
Share | 
 

 Kur marrėdhėnia seksuale ndikon pozitivisht nė shėndet

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Administrator
Administrator


Numri i postimeve: 3402
Age: 26
Vendodhja: Tirana ALBANIA
Piket: 18548
Registration date: 13/09/2008

MesazhTitulli: Kur marrėdhėnia seksuale ndikon pozitivisht nė shėndet   16/11/09, 01:39 pm

Si tė ndiheni mė tė rinj dhe sa mė optimistė nė jetėn nė ēift

Nėse seksi tė kalon dhimbjen e kokės, pse tė mos e pranojmė? Aktiviteti seksual nuk ėshtė vetėm njė kėnaqėsi, por tashmė mund tė ndihmojė pėr njė jetė sa mė tė gjatė dhe sigurisht edhe shumė mė tė lumtur. Nuk ėshtė ndonjė zbulim shumė i madh, por duke pasur parasysh zhvillimin e shkencės, nė kėtė rast dikush mund tė na shtyjė tė shfrytėzojmė kėtė minierė tė humorit tė mirė dhe tė shėndetit. Seksi mbi tė gjitha ėshtė njė analgjezik shumė i mirė. Kjo pėr meritė tė plotė tė hormonit ositoksinė, i cili prodhohet nga trupi ynė sa herė qė ne kryejmė njė aktivitet seksual dhe qė ėshtė pėrgjegjės pėr arritjen sa mė tė mirė tė njė orgazme. Falė ositoksinės arrihet realizimi i endorfinės, tė cilat nė nivel trupor provokojnė ndjenjėn e kėnaqėsisė dhe kėrkojnė t‘u japin mė shumė frymėmarrje tė mundshme edhe dhimbjeve artikulare e muskulore, ose ndoshta tė zgjidhin edhe dhimbjen e kokės.
Kėrkimet
Kėrkimet e ndryshme kanė treguar se pėrveē faktit qė njerėzit kanė njė aktivitet seksual shumė konstant, janė mė tė lumtur dhe arrijnė tė kontrollojnė mė mirė nivelin e stresit gjatė ditės. Tė ēifte, seksi mund tė ndihmojė mjaft mirė pėr tė pėrballuar periudhat e stresit, veēanėrisht ato intensive, si pėr shembull nė largimin e tensioneve tė pėrditshme pėr ēdo njeri. Pas njė orgazme, njeriu arrin njė stad qetėsie dhe relaksi tė veēantė e tė thellė dhe ky ėshtė motivi pėr tė cilin shpesh meshkujt i zė gjumi pasi kanė kryer njė marrėdhėnie seksuale. Gjithsesi, tė bėsh seks rregullisht tė ndihmon tė flesh mė mirė dhe tė ndihesh i plotėsuar me energji mėngjesin pasardhės. Natyrisht, njė pushim i mirė ėshtė hapi i parė pėr tė arritur kontrollin mė tė mirė tė stresit gjatė gjithė ditės. Nuk ėshtė shumė e nevojshme tė nėnvijėzojmė se gjatė aktivitetit seksual e gjatė njė eksitimi tė rastėsishėm gjaku pompohet shumė mė shpejt nėpėrmjet arterieve dhe venave. Kjo lejon njė oksigjenim shumė mė tė mirė tė lėkurės dhe organeve, e sigurisht edhe tė trurit. Nė kėtė mėnyrė, pėrmirėsohen edhe mė shumė performancat e trupit tonė nė ēdo nivel, si nė atė fizik, ashtu edhe nė atė intelektual. Nėse ke nevojė tė kthehesh nė formė tė shkėlqyer dhe tė bėsh njė pastrim, duhet tė provosh qė tė zėvendėsosh dietėn e pėrditshme dhe tė shtosh mė shumė seksin nė jetėn tėnde.
Seksi, njė stėrvitje
Seksi ėshtė edhe njė ushtrim shumė i mirė fizik dhe mbi tė gjitha njė stėrvitje qė bėhet me njė rregullsi mjaft tė madhe. Tė jesh nė formė, pėrveēse ndihesh shumė mė mirė, ky ėshtė njė zinxhir shumė virtuoz ku pėrfitimet janė edhe nė siluetė. Ndėr tė tjera, gjatė aktivitetit seksual harxhohen rreth 150 kalori nė ēdo gjysmė ore. Sasia e energjisė sė djegur varet shumė nga performancat dhe nga fuqia e saj, por nė kėtė rast edhe njė dietė e mirė do tė ishte mė se perfekte. Testosteronet dhe estrogjenėt, qė rriten gjatė aktivitetit seksual, nuk ndikojnė vetėm te kėnaqėsia. Testosteroni forcon edhe mė shumė muskujt dhe kockat, gjithashtu ndihmon edhe zemrėn qė tė jetė shumė mė e shėndetshme. Tė femrat, pėr tė ndihmuar zemrėn janė estrogjenet, tė cilat zhvillohen nėpėrmjet pėrkėdheljeve dhe puthjeve, prandaj edhe femrat i dėshirojnė ato aq shumė. Dhe nė fund, kryerja nė njė mėnyrė sa mė konstante e aktivitetit seksual shėrben edhe nė ngadalėsimin e plakjes. Dy orgazma nė javė tė largojnė nga shikimi i mjekut dhe duket se janė sekreti i njė rinie tė pėrjetshme. Ēdo herė qė arrihet orgazma, nė fakt prodhohet hormoni DHEA, i cili pėrmirėson funksionimin e sistemit imunitar, ndihmon veēanėrisht pėr tė qenė sa mė tė rinj dhe rrit kapacitetin cerebral, duke vėnė nė lėvizje funksionin antidepresiv.


Faktorėt ndikues nė shfaqjen e bronkitit dhe infeksioneve virale
Si tė mos rrezikojmė tė prekemi nga bronkiti kronik

Me ardhjen e stinės sė dimrit shtohet rreziku pėr tė kaluar probleme shėndetėsore me aparatin e rrugėve tė frymėmarrjes. Kjo periudhe ėshtė problematike sidomos tė prekurit nga bronkiti akut dhe ai kronik. Pėr shkak tė lagėshtirės sė pėrqendruar nė ajėr dhe temperaturave tė ulėta mbartėsit e kėsaj patologjie mund tė shfaqin komplikacione. Kolla e shfaqur te njė i sėmurė ėshtė jo vetėm shenjė e ftohjes apo njė gjendje gripale, por edhe simptomė tipike e bronkitit kronik. Kjo sėmundje prek bronket dhe ka pėr shenja kryesore kollėn dhe sekrecionet bronkiale, tė njohura nė gjuhėn e pėrditshme si gėlbazė). Kjo patologji konsiderohet kronike kur pėr 2 vjet rresht, gjatė 3 muajve tė vitit, kryesisht nė dimėr, shfaqen kėto dy shenja.
Faktorėt ndikues
Disa nga faktorėt qė ndikojnė nė shfaqjen e bronkitit kronik mund tė pėrmendim duhanin, infeksionet mikrobike, viruset stinore dhe faktorėt ambientalė. Faktorė rreziku pėrbėjnė faktorėt ambientalė si: tymi i duhanit, ndotja e ajrit, infeksionet virale nė moshė tė vogėl, faktorėt individualė si: raca, seksi, mėnyra se si reagojnė ndaj tymit tė duhanit apo infeksioneve virale kur janė fėmijė, si dhe deficiti i alfa1-antitripsina e cila ėshtė njė proteinė qė prodhohet nga mėlēia, e pajisur me njė efekt tė fortė “mbrojtės: mbi strukturat polmonare. Duhani ėshtė shkaktari kryesor, sidomos te meshkujt, sepse nėpėrmjet pluhurit dhe pėrbėrėsve kimikė qė pėrmban, nikotina dėmton mukozėn e brendshme tė bronkeve, ul imunitetin dhe bėn qė kėta persona tė preken mė lehtė nga infeksionet mikrobike apo viruset stinore, qė janė ndėr shkaktarėt kryesorė tė shfaqjes sė bronkitit. Po ashtu edhe
lagėshtia dhe i ftohti rrisin pėrqendrimin nė ajėr tė lėndėve helmuese dhe toksike pėr mushkėritė, tė cilat ulin imunitetin e organizmit dhe e bėjnė tė preket mė lehtė nga kjo sėmundje.
Komplikacionet
Bronkiti kronik pėrkufizohet si ndezja akute e rrugėve tė mėdha tė frymėmarrjes, bronkeve, e cila shoqėrohet me kollė, sekrecion tė hundės e temperaturė, si dhe simptoma tė tjera tė pėrgjithshme. Kjo sėmundje bėn qė i prekuri tė ketė komplikacione tė tjera duke qenė se prek rrugėt e frymėmarrjes dhe pengon furnizimin e organizmit me oksigjen. Pėrveē se ndikon nė cilėsinė e jetės sė pacientit, kjo sėmundje mund tė ēojė nė insuficiencė tė rėndė respiratore dhe atė qė quhet zemėr mushkėrore. Kjo ėshtė njė sėmundje mjaft e rėndė dhe shpesh fatale pėr pacientin. Ajo zė vendin e pestė nė shkaqet vdekshmėrisė ndėr sėmundjet e pėrgjithshme.
Diagnostikimi
Diagnoza e bronkitit akut ėshtė njė nga diagnozat mė tė shpeshta te mjeku i pėrgjithshėm edhe pse diagnoza dhe patofiziologjia e bronkitit akut janė shumė tė paqarta. Diagnoza mė e mirė do tė ishte ndezje akute e traktit tė frymėmarrjes, sepse rregullisht pėrveē bronkeve janė tė prekura edhe pjesė tė tjera tė traktit tė frymėmarrjes.
Mjekimi
Pasi pacienti dallon simptomat e para e rėndėsishme ėshtė qė tė bėjė njė kontroll te mjeku i familjes. Po ashtu rekomandohet tė mos pini duhan, sepse ėshtė ndėr faktorėt kryesorė nė shfaqjen e kėtyre problemeve. Bronkiti kronik nuk ėshtė plotėsisht i kurueshėm. Me trajtimet qė mund tė bėhen, kjo sėmundje vetėm mund tė pėrmirėsohet, por jo tė kurohet pėrfundimisht.

_________________

Frekuentimi i nje forumi tjeter...Demton rende shendetin....
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://www.bisedoj.com
 

Kur marrėdhėnia seksuale ndikon pozitivisht nė shėndet

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Www.Bisedoj.Com ::  :: -